Dvi savaitÄs ir penkios dienos, tariu sau vos tik atsikÄlusi ir pramerkusi akis. AÅ¡ tingiai iÅ¡lipu iÅ¡ lovos ir pradedu rinktis rÅ«bus. TaÄiau netikÄtai, pažvelgusi į kÄdÄ prie mano darbo stalo, pamatau, kad ten jau yra sudÄti mano rÅ«bai, kuriuos turÄsiu vilkÄti. Bet mano mama taip niekada taip nedaro. KodÄl dabar? Ir staiga suprantu: vakar mes turÄjome kalbÄti apie mokytojas gražius žodžius ir prisiminimus, bet, kaip jau supratote, tai neįvyko, nes žudikas vÄl smogÄ. Ir dabar teks kalbÄti apie tris žmones. Žvilgteliu į laikrodį, nes noriu pasižiÅ«rÄti, kiek laiko liko iki mano iÅ¡Äjimo iÅ¡ namų, nes turiu pataisyti savo kalbÄ . Juk paraÅ¡iau tik apie mokytojas. Dar liko pusvalandis. SpÄsiu, tarsteliu sau. Pradedu raÅ¡yti kalbÄ . Po kelių minuÄių jau esu jÄ baigusi. Paskutinį kartÄ jÄ peržvelgiu ir paskaitau:
Sveiki brangÅ«s Kilertauno PagrindinÄs mokyklos mokiniai,
Å iandien aÅ¡, Karolina Majers, Å¡ios mokyklos mokinÄ, pasakysiu kalbÄ , skirtÄ mokytojoms Hilei Saranson, kuri buvo mÅ«sų geografijos mokytoja, ir Dorijanai FrenÄ, kuri buvo chemijos ir matematikos mokytoja. Taip pat dÄmesį skirsiu ir mÅ«sų gerbiamam dikrektoriui Salimanui Gregorsonui, kuris buvo vienas iÅ¡ griausių mÅ«sų mokylos direktorių per Å¡iuos metus, o jų turÄjome tikrai nemažai. Taigi, kad ir kaip sunku bÅ«tų tai pasakyti, bet vis dÄlto, gal daugelis mano, kad ponia FrenÄ ir ponia Saranson dar grįš mokyti, nes kai kurie tÄvai jiems pasakÄ, jog jos tiesiog iÅ¡vyko atostogų. TaÄiau turiu, o gal net privalau, pasakyti, kad tai melas. Dorijana FrenÄ ir HilÄ Saranson bei direktorius Gregorsonas buvo nužudyti. Ir ne Å¡iaip sau. Jie buvo subadyti žiauraus, dabar siauÄianÄio, serijinio žudiko. AiÅ¡ku, tiek Å¡erifas Keleheris, tiek FTB agenÄ EmilÄ Varenheit nenori, kad jÅ«s, mokiniai, tÄ Å¾inotumÄte. TaÄiau aÅ¡ manau prieÅ¡ingai. Ne, jÅ«s turite teisÄ Å¾inoti, kas iÅ¡ tikrųjų įvyko. KodÄl? Nes jÅ«s, kaip ir visi kiti pilieÄiai, suprantate, kad policija ir FTB ne Å¡iaip sau dangsto nusikaltimus. Ne, viskas yra daug rimÄiau. Ar visi prisimenate serijinį žudikÄ Edį MarsonÄ , kuris nužudÄ labai daug žmonių? Tikriausiai. Kaip jau visi turbÅ«t žinote, jis, prieÅ¡ pasikardamas, pasakÄ, jog turi vaikÄ , kuris atkerÅ¡ys. Daugelis tuo netikÄjo, bet, turiu pasakyti, tai yra tiesa. Pats Å¡erifas Keleheris tai patvirtino. Žinoma, dabar aÅ¡ greiÄiausiai bÅ«siu suimta už tai, kÄ jums pasakiau, bet noriu, kad jÅ«s žinotumÄte ir pasisaugotumÄte. Nes tai dar ne pabaiga. Å is žudikas tikrai nesustos tol, kol neatkarÅ¡ys visiems mums. Ir aÅ¡ kalbu ne tik apie nužudytuosius. Ne, aÅ¡ kalbu apie visus mus. Mes turime pasisaugoti nuo Å¡io monstro, jei ne dÄl savÄs, tai bent jau dÄl mokytojų, kurios paaukojo dÄl mÅ«sų gyvybÄ. Taip pat ir dÄl mÅ«sų direktoriaus, nes, kiek aÅ¡ jį pažinojau ir teko su juo susidurti, jis tikrai neleistų, kad mirtų dar daugiau jo mylimų mokinių. TodÄl praÅ¡au jÅ«sų, kad jÅ«s pasisaugotumÄte ir nepamirÅ¡tumÄte, kas dÄl jÅ«sų gerovÄs paaukojo gyvybes. Na, o dabar pagerbsiu mÅ«sų mylimas mokytojas ir mylimÄ direktorių. Galiu pasakyti tik tiek, kad jie buvo geriausi mano sutikti žmonÄs mokykloje. YpaÄ iÅ¡ darbuotojų. Geografijos mokytoja gal ir buvo žiauri, taÄiau ji bandÄ mus pamokyti, kas iÅ¡ tiesų gali bÅ«ti naudinga ne tik geografijos pamokose, bet ir gyvenime. Ji stengÄsi tai padaryti. Ir, manau, jai puikiai pavyko, nes bent jau pusÄ iÅ¡ mÅ«sų tikrai tÄ prisimins. Gal ne tik iÅ¡ teigiamos pusÄs, bet tai nÄra esmÄ. Mokytoja Dorijana FrenÄ aÅ¡ prisimenu, kaip tesingÄ ir draugiÅ¡kÄ mokytoja, kuri neapkÄsdavo žmonių, kurie sukÄiaudavo per jos testus. Žinoma, kai kuriems ji tikrai dÄl to galÄjo ir nepatikti, taÄiau vis tiek galvodavo, kad ji geriausia Å¡ios mokyklos mokytoja. Ir jie neklysta. Nes ji buvo tokia. Ir visada bÅ«tų buvusi, jeigų nebÅ«tų mirusi anksÄiau laiko. Dabar pagalvojus prisimenu, kaip pirmÄ kartÄ iÅ¡ matematikos gavau blogÄ pažymį. Ji, ponia FrenÄ, skirtingai nei kitos mokytojos, mane paguodÄ ir pasakÄ, kad viskas bus gerai, jog esu pati geriausia mokinÄ ir tikrai tokia tapsiu. Ir aÅ¡ ja patikÄjau. Nuo tada man pasidarÄ Ä¯domi ne tik matematika, bet ir chemija. Nuo tada aÅ¡ pasijutau, jog pagaliau radau savo gyvenimo tikslÄ ... TaÄiau dabar Å¡ių mokytojų nebÄra ir aÅ¡ labai dÄl jų gailiuosi. AÅ¡ vis dar, kaip ir kai kurie iÅ¡ jÅ«sų, tikiuosi, kad jos sugrįš iÅ¡ atostogų, pravers mÅ«sų klasÄs duris ir pradÄs dÄstyti pamokÄ . AÄiÅ« jums.
Kai pagaliau peržiÅ«riu šį praneÅ¡imÄ ar Å¡iÄ kalbÄ , aÅ¡ nuosirdžiai pradedu verkti. Nes tai, kÄ pasakiau yra nernelyg skaudu. Bet, deja, tai yra vienintelÄ tiesa, kuriÄ jie privalo iÅ¡girsti, ir man nesvarbu, ar tai mane pražudys. Ne, aÅ¡ tik noriu, kad jie tai iÅ¡girstų ir manÄs. AÅ¡ apsirengiu ir nulipu į apaÄiÄ . Staiga suprantu, jog kažkas yra ne taip, kaip turÄtų bÅ«ti. Kur dingo mama, paklausiu savÄs, kai suprantu, kad jos ir nÄra. Staiga kažkas nukrenta svetainÄje.
- Mama, ar tu ten? â paÅ¡aukiu jÄ , taÄiau man niekas neatsako.
- Mama? â dar kartÄ paÅ¡aukiu jÄ . Staiga vÄl kažkas sugirgžda taip, lyg kažkas eitų... už manÄs. AÅ¡ atsisuku ir Å¡vystu, kad už manÄs stovi mano mama.
- Su gimtadieniu, mano mieloji Karolina, mano dukrele. â Pasveikina mane ir iÅ¡tiesia rankas, kuriose yra dovana. Tai â auksinÄ apyrankÄ su deimantais. Tikrais deimantais.
- Mama, nereikÄjo...
- Ne, tu to nusipelnei. â Nukerta ji. â Tu nusipelnei visko, kas yra geriausia. Ir taÅ¡kas. Be to, - pasako mama, - galÄsi pasikviesti savo visus draugus į vakarÄlį, kol aÅ¡ bÅ«siu darbe. Noriu, kad nelintum viena, o bÅ«tum su daug žmonių ir saugi. â AÅ¡ pažvelgiu į jÄ ir suprantu, kad tai ne pasiÅ«lymas, o verÄiau praÅ¡ymas. Žinoma, po to, kas nutiko mano tÄÄiui, ji tikrai nenori, kad aÅ¡ likÄiau viena, ypaÄ per savo gimtadienį. O kas Å¡iaip nori bÅ«ti vienas? Niekas. Mama mane dar kartÄ stipriai (atrodo, kad net pradeda trÅ«kti oro) apkabina, pabuÄiuoja, kaip visÄ laikÄ , į kaktÄ ir iÅ¡eina iÅ¡ namų. Staiga suprantu, kad jau turiu iÅ¡eiti iÅ¡ namų, nes už deÅ¡imties minuÄių prasideda laidotuvių ceremonija. Tiksliau, nelabai laidotuvių, nes mes nebÅ«sime nei bažnyÄioje, nei kapinÄse. Mes bÅ«sime mokykloje. Už tai dÄkoju poniai Lamen, kuri, savo ruožtu, pasakÄ, kad mokiniai tikrai nedalyvaus laidotuvÄse, nebent patys norÄs. Tai, iÅ¡ tikrųjų, mane nustebino, nes tiesÄ sakant taip ponia Lamen dar niekada nebuvo pasielgusi. AÅ¡ iÅ¡einu iÅ¡ namų vien tik su suknele, nes lauke yra beprotiÅ¡kai Å¡ilta. VerÄiau karÅ¡ta. Bet juk dabar vasarÄ . Niekas nenorÄtų, kad vasarÄ bÅ«tų Å¡alta tiesa? Eidama link mokyklos, aÅ¡ pagalvoju, kad vis dÄlto reikÄs nesakyti kelių sakinių, kurie atspindÄtų tikrÄ jÄ tiesÄ . Ne dÄlto, kad mane užsipuls EmilÄ, bet dÄlto, kad mane gali nužudyti žudikas. Arba žudikai. Staiga mano rankose suskamba telefonas, praneÅ¡antis, kad atÄjo žinutÄ. Pažbelgiu į telefonÄ ir į žinutÄ, kuri skelbia, kad viskas atskleista apie naujokÄ . Ä®domu, pratariu sau. AtsiverÄiu puslapį ir pradedu skaityti:
Jau vakar buvo paskelbta tikroji vaikino, vadinamo ,,Naujoku" tapatybÄ. Tai yra Saimonas Romeris. Kiti, jo senieji biÄiuliai, jį vadino kitaip, taÄiau tikrasis jo vardas ir pavardÄ yra Saimonas Romeris. Vakar mums praneÅ¡Ä, kad visa tai, visos žmogžudystÄs gali bÅ«ti susijusios su prieÅ¡ kelis metus suimto serijinio žudiko byla. Tas serijinis žudikas yra Edis Marsonas, kuris yra daugeliui žmonių žinomas dÄl savo vienintelÄs ,,KlasÄs žudiko" bylos. TaÄiau nereikia daryti greitų iÅ¡vadų, nes kol kas aiÅ¡ku tik tiek, kad visos aukos buvo tiesiogiai susijusios su prieÅ¡ keletÄ metų iÅ¡aiÅ¡kinta byla. Daugiau faktų mes nežinome, policija ir FTB sutarÄ dÄl to, kad sužinotume tik Å¡iÄ informacijÄ . AÄiÅ«!
Atrodo, jog jau visi tai greitai sužinos, nes nemanau, kad daugelis žmonių nemiega treÄiÄ valandÄ nakties, kuomet ir buvo paskelbta Å¡i informacija. Keista, kad bÅ«tent Å¡iuo metu, bet suprantama, kodÄl â jie nenorÄjo, kad tai greitai iÅ¡plistų ir visi tÄ sužinotų. Tik dabar atsigaunu ir suprantu, kad jau esu prie mokyklos.
Nežinomas
O taip, matau jÄ , einanaÄiÄ pro mokyklos duris. Matau, kad ji yra susikrimtusi dÄl informacijos, kuriÄ kÄ tik sužinojo. IÅ¡ kur žinau, kÄ sužinojo? Nes aÅ¡ esu tas žmogus, kuris jÄ ir iÅ¡siuntÄ jai. Žinoma, ji to nesupras, nes tai padariau visiems mokiniams. AiÅ¡ku, ji to nesitikÄs, bet, kaip suprantu, man tai bus malonumas, nes bent kartÄ jÄ nustebinsiu ir įveiksiu. Gerai, man irgi metas eiti į pamokas. Nes juk nenoriu, kad mane pastebÄtų, jog aÅ¡ vis dar ne pamokose, o ypaÄ ta ponia Lamen. AÅ¡ įeinu į mokyklÄ .
Karolina
Esu mokyklos koridoriuje. Prieinu prie savo spintelÄs, prie kurios manÄs jau laukia mano draugai. Prieinu prie jų, įsidedu savo daiktus į spintelÄ ir paklausiu:
- Ar jau turite savo atnaujintas kalbas? â jie į mane pažvelgia taip, lyg bÅ«Äiau kažkokia ateivÄ.
- O mums jas reikÄjo pasiruoÅ¡ti? â paklausia Simas. TaÄiau manÄs ai nestebina, nes jis visada taip pasielgia.
- Na, aÅ¡ tai turiu savo kalbÄ , - nutÄsia Katerina. Bent jau nesu viena, pasakau sau. Einame tyloje. TaÄiau neilgai, nes Simas nori pralaužti ledus, kad mes kalbÄtume.
- Argi nÄra jums nekeista, kad Å¡iandien nieko nenutiko? â paklausia jis. Mes į jį žvilgtelime. â Turiu omenyje, kad dar niekas nemirÄ ir taip toliau. â PaaiÅ¡kina jis.
- Ne, - pasako Semas. â Nes, akivaizdu, kad Å¡iandien yra laidojami žmonÄs, kuriuos jis arba ji, arba, kaip teigia Katerina, jie, taip pat nori pailsÄti nuo savo darbų. â Atsako Semas į Simo klausimÄ . Mes sustojame tik tada, kaip įeiname į mÅ«sų mokyklos vidinį kiemelį. Jis atrodo gražiai, bet kartu ir niÅ«riai. Kai jau noriu paklausti, ar ir jie matÄ naujienas, prie mÅ«sų prisigretina mÅ«sų pavaduotoja, taÄiau, kaip aÅ¡ jau supratau mÅ«sų direktorÄ, ponia Lamen. AkimirkÄ ore pakimba nejauki tyla, bet ponia Lamen jÄ sugriauna.
- Taigi, Karolina, tu eisi kalbÄti pirmoji. Be to, jau gali pradÄti eiti link scenos. â Pasako pavaduotoja ir aÅ¡ jai linkteliu. Tada apsisuku ir nueinu prie scenos, kuri man primena lyg žudynių vietÄ . Labai nenoriu eiti ten, bet neturiu kito pasirinkimo. Privalau tai padaryti, kitaip tapsiu pajuokos objektu. Užlipu ant scenos ir pradedu:
- KÄ gi, Å¡iandien visi susirinkome Äia, mÅ«sų mokyklos vidiniame kiemelyje, pagerbti mÅ«sų mokytojų, tai yra, geografijos ir matematikos bei kartu ir chemijos, ponios Saranson ir ponios FrenÄ, ir, žinoma, vakar mirusį mÅ«sų mokyklos direktorių GregorsonÄ . â Pradedu aÅ¡ kalbÄti. TaÄiau visai ne pagal planÄ ir mane tai nervina. Bet problema ne ta: aÅ¡ vos susilaikau neapsiverkusi. Tai, faktiÅ¡kai, neįmanoma. Regis, jei iÅ¡tarsiu dar bent vienÄ Å¾odį man galas. TaÄiau aÅ¡ susikaupiu ir pradedu sakyti savo kalbÄ . KalbÄ , kuri nepatiks FTB, policijai, kalbÄ , kuri bus skirta tiek mokiniams, tiek mirusioms mokytojoms ir direktoriui, o ypaÄ â tam padariusiam asmeniui. Tegul jis supranta, jog aÅ¡ su kovosiu.
Comments(0)
Join the discussion — sign in to leave a comment
Sign In to CommentNo comments yet. Be the first to share your thoughts!