Karolina
SÄdžiu pamokoje ir galvoju, jog tai, kas įvyko vakar, lems mÅ«sų gyvenimo pasikeitimus. Dabar fizikos pamoka ir ponia Strekel - fizikos mokytoja - aiÅ¡kina mums naujÄ temÄ , kurios, turbÅ«t pirmÄ kartÄ gyvenimÄ , nieko nesuprantu. Be to, Å¡iandien antradienis ir tai dar labiau pablogina visÄ situacijÄ , nes, antradienį mums yra labai sunkios pamokos ir, dažniausia atveju, bÅ«na labai daug testų ir kontrolinių. Kol ponia Strekel aiÅ¡kina elektromagnetinÄ indukcija ir kaip ji susidaro, aÅ¡ peržvelgiu visus klasiokus. Jie visi reaguoja skirtingai: vieni bando Å¡ypsotis, nors ir žino, kad jų Å¡ypsena slepia Å¡irdgÄlÄ , kiti net nesistengia neverkti ir pažvelgÄs į juos, gali pamatyti, kad jie kenÄia, dar kiti, kaip psichologai paaiÅ¡kintų, kad tai tik gedÄjimo forma, tiesiog juokiasi arba sÄdi pikti, su niekuo nekalba. Kartu peržvelgiu ir savo geriausius draugus. Katerina vÄl atrodo Å¡auniai, kaip visada, bet tik gerai jÄ pažįstantis asmuo supras, kad ji iÅ¡ tiesų po savo Å¡ypsena slepia milžiniÅ¡kÄ liÅ«desį ir agonijÄ . Å iandien ji apsirengusi rožinį megztukÄ , mÄlyni džinsai tik iÅ¡ryÅ¡kina jos stilių. Simas vilki Å¡viesiai pilkÄ megztinį; jis taip pat vilki džinsus, tik juodos spalvos. TaÄiau po savo mielais juokeliais, kuriais visada prajuokina visÄ klasÄ, taip pat slepia savo vidinÄ tamsÄ , kuri jį grauÅ¡ visÄ gyvenimÄ , nes jis žinojo, kad galÄjo kažkÄ padaryti kitaip ir naujokas galbÅ«t bÅ«tų nemirÄs.TaÄiau nepadarÄ. Simas, žinoma, kadangi yra jautrus, tikrai verkÄ visÄ naktį, ir tie ženklai matosi plika akimi. Bet man už akių užliÅ«va Semas. Jis, prieÅ¡ingai nei kiti klasiokai, nerodo jokių emocijų: nei pykÄio, nei smalsumo, nei juokiasi, nei verkia, ar bent jau taip bÅ«tų darÄs â nieko, kas iÅ¡duotų, jog jis sutrikÄs. KodÄl? Manau, galÄÄiau jo to paklausti, bet gal tai toks jo gedÄjimo bÅ«das? Gal jis tik apsimeta stipriu, bet viduje jauÄia pernelyg stipriÄ agonijÄ ? Nežinia, kas dedasi jo viduje, bet man tai nepatinka. Bet aÅ¡ žinau, kad naujokÄ nužudÄ ne jis, kadangi Semas negali paprasÄiausiai nudÄti kokio nors žmogaus. Bet man dÄl jo tikrai neramu, nes aÅ¡ nuoÅ¡irdžiai nežinau, kÄ jis veikÄ, kai buvo nužudytas naujokas. Jo nebuvo vakarÄlyje. Kur tu buvai, Semai? KÄ tu veikei, klausiu savÄs. Mane iÅ¡ mano minÄių pažadina telefono vibravimas. Kas man galÄjo paraÅ¡yti? Nežinau. Tyliai iÅ¡siimu telefonÄ iÅ¡ savo megztinio kiÅ¡enÄs ir žvilgteliu, kas paraÅ¡Ä. Nežinomas numeris. ApsižiÅ«riu, ar niekas manÄs nestebi ir baksteliu du kartus ant žinutÄs, kad atsidarytų programa ir aÅ¡ galÄÄiau perskaityti, kÄ parÅ¡Ä. Pasirodo pagrindinis ekranas ir, kai pasirodo žinutÄ, perskaitau. ,,Saimonas buvo melagis. O visi melagiai dega pragare. Dabar jÅ«sų eilÄ kentÄti. -S-" KÄ visa tai reiÅ¡kia? Kas tas Saimonas? Kas yra ,,S"? Staiga suprantu, kas yra ,,S" ir man pasidaro bloga. ,,S" yra žudikas. Atrodo, kad ponia Strekel pamatÄ mane, kaip žiÅ«riu į savo telefonÄ , nes staiga paklausia manÄs:
- Karolina, kas yra magnetinis laukas? â paklausia mokytoja Strekel. AÅ¡ pažvelgiu į jÄ . Ponia Strekel yra dvideÅ¡imt penkerių metų moteris, žaliomis akimis, žema, tik metro Å¡eÅ¡esdeÅ¡imt penkių centimetrų, garbanotais rudais plaukais, visada dÄvinti aukÅ¡takulnius, mÄlynÄ suknelÄ. Kai jau noriu mokytojai pasakyti, kas yra magnetinis laukas, staiga įsijungia iÅ¡manioji lenta ir pasirodo filmukas. AÅ¡ sutrinku ir nieko nepasakau. ir visada su savimi neÅ¡iojasi juodÄ rankinukÄ .
- Karolina, jei nepasakysi man, kas yra magnetinis laukas, paraÅ¡ysiu pastabÄ . SoÄju tÄvai neapsidžiaugs. - Mokytoja pasako piktu tonu.
- PažiÅ«rÄkite, kÄ ten rodo, jÅ«sų lentoje. â Mane uždengia Katerina. PadÄkoju jai mintyse. Mokytoja Strekel apsisuka ir pamato, kad kažkokiu neįmanomu bÅ«du, lenta pati įsijungÄ.
- Kas taip padarÄ? Tuoj pat iÅ¡junkite! â pasako mokytoja, garsiai rÄkdama. TaÄiau visi tik mato tÄ filmukÄ , kuris filmuojamas naktyje, todÄl vaizdas yra neryÅ¡kus. AÅ¡ jau numanau, kas tai gali bÅ«ti, bet bijau, kad tai bus tiesa. Mokytoja dar labiau sutrinka, kaip ir aÅ¡, kai pasirodo kažkoks baltas žmogus ir kažkÄ pasako.
- Garso kokybÄ nekokia... â ironiÅ¡kai pasako Mendas, prajuokindamas klasÄ. AÅ¡ taip pat trumpai nusijuokia, bet, deja, ilgai juoktis niekas negali. Nes staiga pasirodo naujokas, einantis į vakarÄlį. NetikÄtai už jo pasirodo tas pats baltas žmogus su peiliu. Mes pamatysime, kaip jį nužudÄ, pagalvoju aÅ¡ ir kaip tik tuo metu baltas žmogus užpuola naujokÄ . Pasigirsta klyksmas. Jis girdisi kuo aiÅ¡kiausiai. Specialiai, kaip kažkÄ sakÄ, sumažino garsÄ , tarsteliu sau.
Nežinomas
Stebiu, kaip jų veidai sutrinka nuo mano filmuotos medžiagos. Jie net nenutuokia, kad tai aÅ¡. Suprantu, kad jie negali nieko nutuokti apie mane, bet vis tiek. JauÄiu, kaip musiÅ¡ypsau, bet greitai susitvardau. Taip elgtis neapdairu, ypaÄ dabar. Turiu susikaupti ir iÅ¡likti ramus. Kitaip visas planas žlugs ir man... bus galas. Negaliu sau leisti daryti tokių klaidų. Ne, aÅ¡ turiu bÅ«ti atsargus žmogus ir bÅ«ti nematomas, kaip Å¡eÅ¡Älis naktyje.
- Eikite iÅ¡ klasÄs, dabar. â Pasako mokytoja Strekel. Taip ir maniau, kad ji iÅ¡sigÄ s. Tai ir buvo skirta jai. Ir tik jai. Noriu, kad ji suprastų, kad bÅ«na, kai nesaugai savo paslapÄių. O ji tikrai turi, kÄ saugoti nuo Å¡ios žiaurios visuomenÄs. Bent jau atsitiko vienas geras dalykas. Pagaliau nebereikia laukti. Nuo dabar aÅ¡ galiu daryti, kÄ tik noriu ir manÄs niekas nesustabdys, ypaÄ jie. Gerai, man laikas iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡io kabineto, nes nenoriu prisidaryti daug problemų, nes problemos - mano stichija.
Katerina
Vis dar neatsitokiu nuo vaizdo, kurį maÄiau fizikos mokytojos kabinete. Atrodo, kad tai buvo skirta... mums? Ne, tai nÄra įmanoma. Tai tikrai nÄra įmanoma, nes tai buvo skirta visiems, visai klasei, ir netgi gali bÅ«ti, kad ir mokytojai. Bet kam taip elgtis? DÄl to, kad visi žinotų, jog tai jo darbas, pagalvoju aÅ¡. Staiga pajuntu, kaip mano telefonas suvibruoja. Ä®domu, kas galÄjo paraÅ¡yti? Gal mama? Atsidarau programÄlÄ ir pamatau, kad man paraÅ¡Ä, nežinomas asmuo. Ä®domu. Perskaitau jÄ ir negaliu tuo patikÄti. ,,NepabÄgsi nuo to, kas esi. -S-" Man sutraukia skrandį. Reikia sau duoti minutÄlÄ laiko pagalvoti, kas ten paraÅ¡yta. Reikia pagalvoti, kas iÅ¡ viso yra ,,S". Netrukus man į galvÄ Å¡auna baisi mintis. O jeigu tai žudikas? Ne, tariu sau mintyse. Sudejuoju nuo Å¡ios vienintelÄs racionalios minties. Ach, kaip norÄÄiau jau dabar bÅ«ti nebegyva. Gal tai bÅ«tų lengviau? Bet tai dar ne pabaiga, nes aÅ¡ pradedu galvoti, kas iÅ¡ mÅ«sų gali bÅ«ti žudikas. Netrukus man paaiÅ¡kÄjo, jog žudikas â keikvienas iÅ¡ mÅ«sų. Tai reiÅ¡kia, kad bet kas mokykloje gali bÅ«tų ,,S". O tai yra labai blogai, nes galimybių, kas tai daro, yra labai daug. MÅ«sų nekenÄia kokia pusÄ mokyklos mokinių. IÅ¡skyrus nuo pirmos iki deÅ¡imtos klasÄs, nes mes esame deÅ¡imtokai. Bet visi mokytojai, pavaduotojos, direktorÄ â visi gali bÅ«ti žudiku. PasižiÅ«riu į laikrodį ir pamatau, kad tuoj prasidÄs antra pamoka. Einu koridoriumi viena, nes, kaip supratau, Semas, Simas ir Karolina, jau nuÄjÄ pas savo mÄgstamiausiÄ mokytojÄ poniÄ FrenÄ, matematikos mokytojÄ . Visų nuomone, taip pat ir mano, ji yra geriausia mokytoja mokykloje, nes ne tik gerai moko vaikus matematikos ir chemijos (ponia FrenÄ dÄsto ir matematikÄ , ir chemijÄ visoms deÅ¡imtoms klasÄms), bet ir sugeba įžvelgti gÄrį visuose mokiniuose, net ir tuose, kurie visiÅ¡kai nesimoko. NetikÄtai pamatau Folderį su Dinu ir Mendu â tris idiotus, kurie galvoja, kad visi kiti yra kvaili, o tik jie â didieji Å¡io miesto ir mokyklos genijai. Blogiausia tai, kad jie mÅ«sų klasiokai. NorÄÄiau, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti iÅ¡ mÅ«sų klasÄs ir, man labai patiktų, mokyklos. Nesakau, kad labai to noriu, bet manau, kad jie to tikrai nusipelnÄ. Ir taip manau ne aÅ¡ viena. Net ir mÅ«sų auklÄtojas Džonas Vitsteinas taip galvoja. Ir kas gi jam neleidžia? Juk, kaip ir minÄjau, jie blogiausi mokyklos mokiniai. Visi tokių turi, ar ne? NorÄÄiau, kad jie manÄs neužkalbintų, taÄiau tai yra neįmanoma, nes bÅ«tent mes ir rengÄma vakar tÄ kvailÄ vakarÄlį, kuris baigÄsi... tragedija.
- SveikutÄ Katerina, ar tau vakar labai patiko jÅ«sų vakarÄlis? â Man neatsakius, Mendas tÄsia toliau: - žinai, kas man labiausiai patiko? Ta vieta, kai jis buvo nužudytas. â Pasako jis ir jo draugai, kaip ir jis pats, pradeda juoktis. Nieko panaÅ¡aus nebuvo, nes bÅ«tent jį aÅ¡ vakar maÄiau verkiantį. Netgi labiau už kitus. IÅ¡ niekur iÅ¡lenda Karolina ir jam atsako:
- Žinai, kad tu meluoji, Mendai? â paklausia ji. Mendas sutrinka.
- Kaip suprasti meluoju? â paklausia jis ir tikisi, kad ji atsakymo nežinos, taÄiau Karolina žino viskÄ ir dabar jį sunaikins.
- Na, mes abudu žinome, kad vakar labiausiai verkei tu. Na, žinai, kaip vakar atÄjai pas mane ir klausei, ar gali miegoti pas mane, bet aÅ¡ atsisakiau, nes nemÄgstu, kai vaikinai verkia. â Pasako ji ir Mendas lieka sutriuÅ¡kintas, galutinai. Jis tik nusiÅ¡ypso ir pasako savo draugams, kad laikas pasiÅ¡alinti.
- AÄiÅ« tau, Karolina. â PadÄkoju jai ir ji man nusiÅ¡ypso. Kas gi nenorÄtų turÄti tokios geros draugÄs?
- Gerai, eime, mÅ«sų jau laukia Semas ir Simas. â Pasako Karolina ir nueina link mÅ«sų kabineto durų.
***
KlasÄje yra tylu, nes kalba visų mylimiausia mokytoja ponia FrenÄ. Ji visada kažkokiu bÅ«du sugeba suvaldyti tokiÄ triukÅ¡mingÄ klasÄ. Kaip? ManÄs neklauskite, nes aÅ¡ nuoÅ¡irdžiai nežinau. Ji mums primena Pitagoro teoremÄ . NÄra sunku, tiesÄ sakant, gal netgi per lengva. TaÄiau dažniausiai levgviausia dažniausiai bÅ«na sunkiausia. Tai jau supratau. Å iemet mums visiems reikia pasistengti, nes laukia kitais metais egzaminai. Bet dabar mokytis sunku, nes lieka mažiau nei trys savaitÄs iki mokslų metų pabaigos, todÄl visiems sunku ir mokytis, ir mokyti. Nežinau, kaip dar iÅ¡versiu tiek ilgai.
- Pitagoras yra viena svarbiausių matematikos asmenybių, nes jis atrado teoremÄ , kuri yra taikoma staÄiajam trikampiui. ĮžambinÄ lygi dviejų statinių kvadratų sumai. â Primena mokytoja FrenÄ, nors, atrodo, kad to pamirÅ¡ti yra neįmanoma. Bet priminÄti reikia tikrai dažnai. Netrukus nuskamba skambutis ir tai reiÅ¡kia, kad mokytojai FrenÄ metas eiti į savo klasÄ pailsÄti arba eiti pas kitus mokinius. Nenoriu, kad ji iÅ¡eitų, bet taip reikia. Juk ji negali likti amžinai Äia, ar ne? TaÄiau netikÄtai prisimenu, kad dabar mÅ«sų laukia chemija ir, kadangi dar nÄra jokios kitos chemijos mokytojos, mums tÄ pamokÄ dÄstys ponia FrenÄ. AÅ¡ labai tuo apsidžiaugiu. TaÄiau laikas eiti į pertraukÄ .
Nežinomas
Ach, kaip noriu nudÄti tÄ Å¾mogų, kuris mane taip nervina, kad, rodos, geriau paÄiam nusižudyti. Noriu, noriu, noriu, parodyti, kas Äia vadovauja. Atrodo, lieka labai mažai laiko iki moklo metų pabaigos, bet per tÄ laikÄ aÅ¡ pridarysiu jiems, tiems Å¡ikniams, tokių nesÄ monių, kad jie atsisÄs netgi į kalÄjimÄ . Žinau, kad tai gali bÅ«ti pavojinga ir pakenkti mano planui, bet kas nerizikuoja, visada lieka nuskriaustas. Tai mano logika. Å iandien nereikia nieko žudyti, nes bus pernelyg daug įtarimų. Cha! Jeigu jį iÅ¡ viso yra. Jie visi tokie kvaili, kad net norisi jiems atmerkti jų akis, kad pastebÄtų mane. Laikas ruoÅ¡tis pamokai. Jau noriu eiti į chemijÄ , bet mane pagauna toks didelis juokas. AÅ¡ negaliu. Vis dar matau, kaip visi mokiniai ir fizikos mokytoja, nesupranta, kas dedasi jos lentai. MaÄiau, kaip ji nervinasi. AtrodÄ, kad mirs vietoje. Ne, tikrai laikas eiti į pamokÄ . Reikia tvardytis.
Semas
Pamoka jau prasidÄjusi. Ponia FrenÄ mums rodo eksperimentÄ , kuris mums turÄtų paaiÅ¡kinti, kaip veikia Å¡arminiai metalai. NorÄÄiau daugiau nusimanyti chemijoje, kad galÄÄiau pasirinkti vienuoliktoje klasÄje šį dalykÄ , nes planuoju studijuoti medicinÄ . O ten chemija yra be galo svarbi. Nuobudžiauju, nes žinau, kas nutiks jai sumauÅ¡ius vandenį su Å¡arminiu metalu. Žinau, kad jie yra minkÅ¡ti. Apie juos žinau beveik viskÄ , nes bÅ«tent prieÅ¡ Å¡iuos metus mokiausi labai daug apie juos, kad tik kažkÄ suprasÄiau. Mokytoja pasirenka natrio gabaliukÄ . To ir reikÄjo tikÄtis, nes ji visada (kai tik gali) eksperimentuoja su natriu, nes jis jau labai patinka. Sako, kad tai jos vienas iÅ¡ mÄgstamiausių elementų. Argi galiu jÄ teisti? Tikrai ne. Žvilgteliu į laikrodį, kuris pakabintas ant žaliai nudažytos klasÄs sienos. Jis rodo, kad už penkių minuÄių pasibaigs pamoka ir mokytoja mus paliks vienus laukti kitos pamokos. NorÄÄiau, kad ji bÅ«tų mÅ«sų auklÄtoja, o ne tas Džonas Vitsteinas, sumautas mulkis, kurio niekada nekenÄiau, nes jis â visiÅ¡kas pasipÅ«tÄlis, norintis, kad jo visi klausytųsi ir galvotų, kad jis vienintelis gali padÄti mums iÅ¡gyventi mokyklos laikus. AiÅ¡ku, tai visiÅ¡ka nesÄ monÄ, bet jis taip mano. TodÄl aÅ¡ jo ir nemÄgstu. Žinoma, reikia jį gerbti ir priimti bet kokiÄ nuomonÄ, bet aÅ¡ ne toks žmogus, kuris priima kitokiÄ nuomonÄ nei tik savo. Tai â mano didžiausia silpnybÄ.
- Gal kas nors prisimena Å¡arminių metalų bent vienÄ savybÄ? - paklausÄ chemijos mokytoja, nutraukdama mano apmÄ stymus. Labai gerai, kad ji prakalbo, nes jau nežinau, kiek toli bÅ«Äiau prisigalvojÄs.
- Jie minkÅ¡ti, - pasakau aÅ¡, Å¡iek tiek nuobodžiaujanÄiu balsu. Visiems pasidaro keista, nes praeitais metais turÄjau tik aÅ¡tuonis iÅ¡ Å¡ios pamokos ir visai jos nemÄgau. Bet žmonÄs keiÄiasi, ar ne? ŽmonÄs keiÄiasi, kaip ir jų pomÄgiai bei tikslai.
- Kažkas mokÄsi temÄ , tiesa, pone Maneli? â paklausia ponia FrenÄ ir pagiria mane. Tada nusiÅ¡ypso ir tÄsia toliau:
- MinkÅ¡tumas â tai viena iÅ¡ jų svarbiausių savybių, nes yra ir kitų, kurias turÄsite pasikartoti, kadangi kitÄ pamokÄ raÅ¡ysite apklausÄ . - Tai tarusi ji įmetÄ tÄ gabaliukÄ Ä¯ vandenį ir jis pradÄjo burbuliuoti ir gavosi garsas. Tada ji uždegÄ ir buvo mažas sprogimo garsas.
- Dabar bus svrabiausia dalis iÅ¡ viso Å¡io eksperimento. ŽiÅ«rÄkite atidžiai, nes du kartus tikrai nekartosiu. â Mokytoja FrenÄ pasiima kažkokio skysÄio ir įpila į buteliukÄ . NetikÄtai skystis, kurį labai lengvai galima sumaiÅ¡yti su vandeniu, virsta raudonu skysÄiu ir įrodo, kad tai ne vanduo, o nuodingas žmogui tirpalas. Netrukus mokytoja atsisuka į mus ir pasako:
- Tai dar viena svarbių savybių, kurias turite žinoti. â Suskamba skambutis ir mokytoja pasako mums:
- Na, man jau reikia eiti. KitÄ pamokÄ raÅ¡ome testÄ . â Mokytoja pasiÅ¡alina iÅ¡ klasÄs.
Nežinomas
Ponia FrenÄ iÅ¡eina iÅ¡ klasÄs. Pagaliau. Ji taip mane nervina, kad net norÄÄiau jÄ nužudyti. Deja, man dabar to padaryti negalima. Turiu sulaukti dar vieno dalyko. Å iek tiek pakankinimo jiems turÄtų užtekti, visiems. Žinoma, ir dabar jie jau galvoja, kad jiems galas ir, kaip visada, kad bÅ«tent dÄl jų viskas ir vyksta. Cha! Atrodo, kad viskas tik dÄl jų! Ne, viskas daug rimÄiau nei jie mano, bet tebÅ«nie, tegul dar Å¡iek tiek laiko pagalvoja, jog jie patys svarbiausi. AÅ¡ iÅ¡einu iÅ¡ mokyklos. Dabar mÅ«sų klasei laisva valanda.
Simas
Mokykla nuostabiai iÅ¡puoÅ¡ta. Vis dar negaliu nuo to atsitokÄti. Ji atrodo - nuostabiai: sienos iÅ¡dažytos balta spalva, lubos smÄlio spalvos, visur nukabinÄti plakatai, kurie žymi geriausius mokinius. Atrodo, net nebepažįstu Å¡ios mokyklos. Bandau susirasti draugus, taÄiau suprantu, kad jie vis dar gali bÅ«ti namuose. Juk jiems eiti visai nedaug. TaÄiau, kita vertus, juk ir man eiti reikia tikrai mažai laiko. KodÄl jie dar ne mokykloje? Gal?.. Mano mintis nutraukia vienas virbtelÄjimas palto kiÅ¡enÄje. Pasiimu telefonÄ ir atidarau. Mama. ,,Ar viskas gerai?" Žinoma, kad taip, bet aÅ¡ jai neatraÅ¡ysiu. Tiesiog dabar neturiu tam laiko. Bet netrukus vÄl suvibruoja mano telefonas. IÅ¡siimu iÅ¡ kiÅ¡enÄs ir jau noriu atraÅ¡yti mamai, taÄiau mano pirÅ¡tai sustoja, nes pamatau, kad man paraÅ¡Ä kažkoks žmogus. Paspaudžiu ant žinutÄs ir perskaitau jÄ . ,,Sveikas Simai, ar nori pamatyti daug kraujo? -S-" Keista, pagalvoju aÅ¡.
- Tau taip pat raÅ¡o ,,S", tiesa? - staiga paklausia manÄs Karolina, atsiradusi iÅ¡ niekur nieko. Vos nesuklykiu iÅ¡ baimÄs. - KodÄl man nepasakei? - staiga vÄl paklausia ji, o aÅ¡ net nežinau, kÄ jai atsakyti. Gal ji žudikÄ? Gal dabar, žiÅ«rÄdama į mane, ji juokiasi iÅ¡ mano kvailumo? Ne, Karolina negali bÅ«ti žudike, nes tai... tiesiog neįmanoma. O gal įmanoma? Suprantu, kad vis dar nieko jai nepasakiau, todÄl tik lepteliu:
- Taip, dabar, kÄ tik, gavau pirmÄ jÄ Å¾inutÄ ir tiek. - Atsainiai pasakau jai. Karolina mane nužvelgia ir jau nori manÄs kai ko paklausti, bet negali, nes prie mÅ«sų ateina mÅ«sų aklÄtojas.
- Sveiki, kaip laikotÄs? - paklausia jis. Džonas Vitsteinas man niekada nepatiko, bet neturiu kito pasirinkimo, kaip tik leisti su juo laikÄ , nes jis - mano auklÄtojas, todÄl bent kartÄ per savaitÄ turiu su juo pasikalbÄti, kaip man sekasi, kad ir kaip to nenoriu. NorÄÄiau pakeisti aklÄtojÄ , bet tai neįmanoma, nes visi kiti yra užimti.
- Pone Vitsteinai, mums sekasi labai gerai, kaip jÅ«s laikotÄs? - iÅ¡ mandagumo paklausiu. Jis mielai nusiÅ¡ypso ir atsako:
- Labai gerai, aÄiÅ«. Na, o dabar turiu eiti. - Taria jis ir pasiÅ¡alina. Kartu su juo ir Karolina. Dar keisÄiau, pagalvoju aÅ¡ ir jau noriu eiti, bet man pradeda skambinti. Nežinomas numeris.
- Klausau? - paklausiu, bet niekas neatsako.
- Klausau? Ar kažkas man skambino? - nieko. Jau norÄjau padÄti ragelį, bet iÅ¡girdau. BalsÄ .
- Mane kažkas seka. Jis turi peilį. Jis bÄga į mane... ne... praÅ¡au... nereikia! - telefonas sudūžta ir tik tada supratau kas tai. Tai pokalbis iÅ¡ tos nakties. Bet su kuo jis kalbÄjo? Gal su kokiu nors draugu, bet nemanau.
- Simai, nerandate kabineto? - paklausÄ manÄs pavaduotoja. KrÅ«pteliu nuo netikÄtumo ir pasakau jai.
- Ne, aÅ¡ nepasiklydau, tik noriu nueiti į tualetÄ . - Atsakau jai ir nubÄgu į artimiausiÄ berniukų tualetÄ . Vos įÄjus į tualetÄ ant veidrodžio pamatau tai, ko neįmanoma nepastebÄti. ,,Megalis" - Å¡tai kas paraÅ¡yta ant vidurinio veidrodžio stiklo. VÄl skambutis.
- Klausau? - pasakau.
- Sveikas, Simai, - pasako man nepažįstamas balsas (iš tikrųjų tai tiesiog balso keitklis).
- Kas Äia? - vÄl klausiu. Balsas nusijuokia ir man pasako.
- Nejaugi manai, kad pasakysiu? Tu gal tikrai kvailas? Nemanau. AÅ¡ esu žmogus, kuris nori parodyti tikrÄ jį tave ir tavo draugus.
- Ne. - Atsidūstu, nes suprantu, kas man paskambino. Žudikas.
- Taip, ir aš noriu pažaisti.
- Tu nori pažaisti!? Tai jau juokinga. Tai gal pažaiskime dabar? - nusišaipau iš jo arba jos.
- Gerai, Å¡tai ir aÅ¡. - Staiga baltai apsirengÄs žmogus iÅ¡eina iÅ¡ kabinos ir smeigia man. JauÄiu, kaip metalas sulenda į odÄ , kaip plyÅ¡ta mano oda ir venos bei mÄsa. Suklykiu ir nukrentu ant žemÄs. Žudikas ruoÅ¡iasi man vÄl smeigti, taÄiau trenkiu jam už kojos, numatÄs, kad taip gali nutikti. SÄkmingai. Pataikau jam į keliÄ ir jis suklumpa. Kai jau noriu stotis, jis man pjauna per achilo sausgyslÄ ir aÅ¡ sukrentu ant žemÄs, susitrenkdamas galvÄ . PajauÄiu gerklÄje metalo skonį. Å Å«das, pasakau sau. Žudikas atsistoja nuo žemÄs ir smeigia man į nugarÄ , tada vÄl ir vÄl ir vÄl. AÅ¡ nebejauÄiu nieko ir užmiegu. Girdžiu tik kažkieno klyksmÄ . Tamsa.
Comments(0)
Join the discussion — sign in to leave a comment
Sign In to CommentNo comments yet. Be the first to share your thoughts!